Shyva Samhita 2 dalis

Atnaujinta: 04 Spalio 2014

Shyva Samhita

2 dalis

Mikrokosmosas

2.1. Viduryje kūno kalnas Meru (t.y stuburas) apsuptyje septynių ežerų. Ten (kūno viduje)- ir upės, ir jūros, ir kalnai, ir laukai, o taip pat jų valdovai ir kiti.

2.2. Ten (kūno viduje)- mokantieji ir išminčiai, žvaigždės ir planetos. Ten pat- ir šventos vietos, ir šventyklos, ir šventyklų dievybės.

2.3. Kūne juda ir saulė, ir mėnulis- kūrybos ir griovimo tarpininkai. Ir eteris, ir oras, ir ugnis, ir vanduo, ir žemė- visa tai kūne.

 

2.4. Visa trijų pasaulių gyvastis yra kūne. Juosdami Meru, kiekvienas atlieka savo funkciją.

2.5. Įprasti žmonės to nežino. Tai kas žino apie tai, be abejonės- Jogas.

2.6. Šiame kūne, kuris vadinasi Brammanda (mikrokosmosas, arba pažodžiui- žemiškasis kiaušinis), savo vietoje t.y. stuburo viršuje yra nektarą spinduliuojantis pusrutulio formos, aštuonlapio lotoso mėnulis.

2.7. Jos veidas nukreiptas žemyn, dieną naktį šaltiniuoja nektarą. Šis nektaras išsiskiria į dvi nedideles sroves.

2.8. Viena srovė teka kanalu Ida ir plaukia kūnu tarsi dieviškojo Gango vandenys. Be jokios abejonės šis nektaras tekėdamas Ida maitina visą kūną.

2.9. Ši mėnulio srovė randasi kairėje. Kita srovė, žvilgantis tarsi tyriausias pienas, didžiausio džiaugsmo šaltinis, įeina į vidurinį kanalą (vadinamą Sušumna)- stuburą, kad sukurti šį mėnulį.

2.10. Meru papėdėje yra saulė su dvylika žiedlapių. Ir dėšinės pusės srove, vadinama Pingala, gyvasties valdovas siunčia savo spindulius į viršų.

2.11. Jis sugeria gyvybiškai svarbias išskyras ir spinduliuojamą nektarą. Kartu su oru saulė juda per visą kūną.

2.12. Dešinioji srovė, t.y Pingala- tai dar viena saulės forma, kuri veda į Nirvaną. Kūrybos ir griovimo valdovas (saulė) juda šiuo kanalu pagal palankius ekliptikos ženklus.

Nadi

2.13. Kūne yra 350 000 nadi. Iš jų keturiolika svarbiausių.

2.14-15. Sušumna, Ida, Pingala, Gandari, Gastidživika, Kuhu, Sarasvati, Pusha, Šankini, Paijasvani,Varuni, Alambusha, Vishvodari, Jashashvini. Iš jų Ida, Pingala ir Sušumna svarbiausi.

2.16. Iš trijų svarbiausias- Sušumna; Jis- Jogų mylimoji. Kiti nadžiai jam paklūsta.

2.17. Šie pagrindiniai nadi yra nukrepti žemyn ir primena lotoso pluoštą. Juos palaiko stuburas. Jie atstovauja saulę, mėnulį ir ugnį.

2.18. Pačiame Sušumnos viduryje- Čitra. Jis pats mylimiausias. Jame subtiliausia iš visų tuštumų, kurią vadina Brammarandra.

2.19. Persiliejanti penkiomis spalvomis, švari, Sušumnos viduje judanti Čitra- Sušumnos širdis, pati gyvybiškai svarbiausia kūno dalis.

2.20 Šastros šį kanalą vadina Dangiškuoju keliu, atnešančiu nemirtingumo dovaną. Kurdamas jį- jogas apsivalo.

Klubai

2.21. Du pirštai aukščiau išangės ir dviem pirštais žemiau lytinių organų yra adhara lotosas- keturių pirštų pločio.

2.22. Lotoso viduryje yra nuostabusis joni trikampis, kurį visos Tantros laiko paslaptyje.

2.23. Ten ilsisi aukščiausioji energijos deivė- Kundalini. Ji ilsisi susivyniojusi tarsi gyvatė, susisukusi tris su puse karto, prie įėjimo į Sušumną.

2.24. Ji- kūrybinių pasaulio galių įsikūnijimas ir visuomet susijusi tik su kūrimu. Taip pat ji kalbos deivė, kurios žodžiais neįmanoma nupasakoti, o visi dievai ją garbina.

2.25. Nadi Ida prasideda kairėje pusėje ir sukdamasis apie Sušumną kyla prie atitinkamos šnervės.

2.26. Nadi Pingala prasideda dešinėje pusėje ir sukdamasis apie Sušumną kyla prie atitinkamos šnervės.

2.27. Nadis tarp Idos ir Pingalos, be abejonės- Sušumna. Jame šeši lygiai (skyriai), šešios jėgos ir šeši lotosai, žinomi Jogams.

2.28. Pirmieji penki Sušumnos lygiai (skyriai) žinomi skirtingais pavadinimais ir būtinybės aprašyti toliau.

2.29. Kiti Nadi kildami iš Mulatharos eina į įvairias kūno dalis: į liežuvį, į lytinius organus, į akis, į pėdas, kojų pirštus, ausis, pilvo srities vidaus organus, pažastis, į rankų pirštus, kapšelį ir anusą. Išeidami iš priklausančios srities jie keliauja į priklausančia sritį.

2.30. Šie keturiolika Nadi palaipsniui išsiskirto į vis plonesnius, kol jų atsiranda 350 000, ir kiekvienas maitina priklausančią vietą.

2.31. Šie Nadi apraizgo visa kūną, skersai ir išilgai, jie- pojučių laidininkai ir oro laidininkai. Jie reguliuoja judėjimo funkciją.

Pilvo sritis

2.32. Pilvo srityje- saulės sferoje, dega virškinimo ugnis, su dvylika lapelių. Tegul bus Tau žinoma, kad tai Vaišvanaros ugnis. Jis gimsta iš dallies Mano energijos ir padeda virškinti maistą, kurį vartoja visi padarai.

2.33. Ši ugnis palaiko gyvybę, užtikrina jėgą ir maitinimą, pripildo kūną energija, sunaikina betkurias ligas ir dovanoja sveikatą.

2.34. Išmintingas Jogas, kurstydamas Vaišvanaros ugnį atitinkamais veiksmais, privalo kasdien aukoti jam maisto, pagal savo mokytojo nurodymus.

2.35. Šis kūnas, vadinamas Brammananda (mikrokosmosas) susideda iš daug dalių. Aš išvardinau tik svarbiausias, apie kurias, be abejonės, reikia žinoti.

2.36. Jie turi daug pavadinimų ir jų vietas kūne išvardinti neįmanoma. Jų tiesiog neįmanoma išvardinti.

Dživatma

2.37. Tokiu būdu aprašytame kūne gyvena Dživa (siela)- visuresanti, pasipuošusi begalinių norų girlianda ir Karmos pririšta prie kūno.

2.38. Turėdama daug savybių ir būdama visų veiksmų priežastimi, Dživa įgyvendina savo įvairių karmų vaisius, surinktus iš buvusių įsikūnijimų.

2.39. Viskas kas atsitinka žmonėms (džiaugsmas ir kančia), yra karmos įgyvendinimas. Visos būtybės patiria malonumą arba kančią kaip savo veiksmų rezultatą.

2.40. Norai sukeliantys malonumą arba kančią, atitinką Dživos praeities Karmą.

2.41. Siela, sukaupusi gerų ir vertingų veikmų, gauna laimingą gyvenimą be ypatingų vargų, mėgaujasi maloniais ir gerais dalykais.

2.42. Žmogus kenčia arba mėgaujasi proporcingai Karmos veikimo jėgai. Dživa prikaupusi pykčio veiksmų, niekada nenurims- ramybė neatskiriama nuo karmos. Pasaulyje near nieko išskyrus karma. Viskas kyla iš Majos apipintos Sąmonės.

2.43. Kaip atitinkamu laiku padarai gimsta savo Karmos vaisių įgyvendinimui, kaip kriauklę palaiko sidabru, taip ir žmogus- per Karmos prizmę mato Brammaną (kūrėją) per daiktų visatą.

2.44. Nuo norų kyla visi paklydimai. Juos išnaikinti sunku. Tačiau, kuomet išlaisvinantis pasaulio nerealumo suvokimas išreikštas, norai sugriūva.

2.45. Paklydimas dėl to kas yra išraiška. t.y subjektas, kyla dėl to, kad išraiška yra apvyniota materealiu pasauliu. Kitos šio paklydimo priežasties nėra.

2.46. Materealaus pasaulio iliuzija išnyksta, kuomet Kūrėjas Išreikšto tampa Išraiška. Iliuzija nesibaigia kol manoma, kad “Brammano nėra”.

2.47. Šis klaidingas žinojimas pašalinamas, nuosekliom dalyko studijom. Kitaip jo nepanaikint, sidabro iliuzija lieka.

2.48. Iki tol kol neatsiranda žinojimas apie tyrą visatos Kūrėją, viskas aplik atrodo atskira ir daugiarūšio.

2.49. Kuomet kūnas, gautas dėl karmos, tampa Nirvanos (dieviško grožio) pasiekimo instrumentu, tik tuomet ši našta tampa kūrybinga, ir niekaip ne kitaip.

2.50. Nepriklausomai nuo pirminių norų prigimties, visi jie lydi Dživą per įvairius įsikūnijimus. Todėl ir paklydimai nuo kurių Dživa kenčia priklauso nuo veiksmų vartotojiškų ir nevertotojiškų.

2.51. Jeigu praktikuojantis Jogą trokšta perplaukti Pasaulio vandenyną, jam reikėtų vykdyti savo socialines pareigas (t.y. savo atitinkamo gyvenimo sąlygas), ne prisirišant prie savo darbo rezultato.

2.52. Asmenys prisirišę prie juslinių objektų ir juslinių malonumų, nukrypsta nuo kelio į Nirvaną savo paklydimo ir plepumo rezultate ir voliojasi nereikalinguose veiksmuose.

2.53. Kuomet žmogus, pamato Save savyje, ir daugiau nieko čia nemato, nėra tame nieko blogo jei jis atsisako nuo ritualinių veiksmų. Tokia Mano nuomonė.

2.54. Visi norai, o taip pat ir visa kita pašalinama tik Pažinimu, ir ne kitaip. Kuomet visos nereikšmingos Tattvos (principai) pašalinti, tuomet atsiveria Mano Tattva.

2 dalies pabaiga

2012m. vertė Rūta Ramanauskienė

Į viršų