Svetlana

Atnaujinta: 16 Gegužės 2016

 

svetlana

Su sportu draugavau visada: tarybiniais laikais mokykloje visi turėjome išlaikyti vadinamas PDG normas („pasiruošęs darbui ir gynybai“), o aš buvau pirmūnė ne tik moksluose... G.Plechanovo ekonomikos akademijoje nereikalavo sportinių pasekimų, bet ir ten mes bėgiodavom krosus ir slidinėjome parke Sokolnikuose.

Gražus ir jaunas kūnas nereikalavo papildomų pastangų, nors gyvenau aktyviai: žiemą – slidės, pačiūžos, vasarą – plaukymas, darbas pas močiutę sode. Susirūpinau savo sveikata po antrojo vaiko gimdymo – prasidėjo osteochondrozė viršutinėje stuburo dalyje, reikėjo arba pradėti gydytis vaistais ir masažu, arba – sportuoti. Nedvejodama pasirinkau antrąjį variantą. Taip įsitraukiau, sportuoju jau daugiau nei 20 metų. Nuo intensyvių step užsiėmimų, šokių, kūno dizaino perėjau prie pilates ir jogos.

Judrus gyvenimo būdas man patinka, dabar jau net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. O jogos užsiėmimai paskatino pradėti domėtis stuburo sveikata. Akivaizdu, kad sveikas stuburas – sveikas žmogus. Ir visiškai sutinku su Klementu Tisso – Napoleono armijos karo chirurgu – kad judesiai gali pakeisti vaistus, bet ne vienas vaistas negali pakeisti judesio. Gimnastikos dėka galima ne tik atsistatyti kūno judrumą po ligos arba traumos, bet ir palengvinti ar net pristabdyti neišvengiamo senėjimo procesą, sumažinti skausmą pažeistoje kūno dalyje. Labai domiuosi rusų chirurgo traumatologo Anatolijaus Sitelio metodu, leidžiančiu per atitinkamą taisyklingą judesį atsikratyti skausmo, tai praktikuoju pati, nes turiu dvi mažas išvaržas apatinėje nugaros dalyje. Mankšta gali padėti sergantiems vidaus organų ligomis, taip pat turintiems viršsvorio. Darbas su kūnu greitina medžiagų apykaitą, lastelės atsinaujina, vidaus organai gauna deguonies prisotinto kraujo – atitinkamai nuotaika ir sveikata gerėja, senėjimo procesai lėtėja.

Labai gerbiu žmones, kurie nesusitaiko su savo tingėjimu ir randa valios judėti. Pati vesti užsiėmimus apsisprendžiau po vasarą vykusio sveikatinimo projekto senjorams, kuriame dalyvavo „Bidža“. Noriu padėti žmonėms jaustis gerai, esu pasirengusi dalintis su jais žiniomis apie sveikatingumo mankštą ir praktiniais įgūdžiais. Kaip jau minėjau, aktyviai sportuoju virš dvidešimt metų, beveik dešimt metų praktikuoju jogą. Už tai, ko išmokau, noriu padėkoti savo mokytojams – Irinai, Sigitai, Daivai, Dainiui, Rūtai, Mantui, kurie man padėjo surasti savąjį kelią. Nenustoju domėtis natūraliais gydymo metodais, sveiku gyvenimo būdu ir turiu viltį, kad ir aš galiu padėti kitiems.

Į viršų